Latvijos prisijungimas prie Šengeno erdvės ir vizų išdavimo tvarkos pakeitimai |
|
||||
II. KELIAVIMAS PO ŠENGENO ERDVĘ
Senbuvės Šengeno sutarties valstybės narės Iki Šengeno erdvės plėtros 2007 metų gruodžio 21 d. Šengeno erdvę sudarė Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Graikija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Švedija bei Norvegija ir Islandija. Naujos Šengeno sutarties valstybės narės 2007 metų gruodžio 21 d. kartu su Latvija prie Šengeno erdvės prisijungė Čekija, Estija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Vengrija - visas valstybės, kurios prisijungė į Europos Sąjungą 2004 metų gegužės 1 d., išskirus Kiprą. Tarybos Sprendimas dėl Šengeno erdves plėtros Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime 2007 metų gruodžio 6-7 d. Briuselyje buvo priimtas Tarybos Sprendimas dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Čekijos Respublikoje, Estijos Respublikoje, Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje, Vengrijos Respublikoje, Maltos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Slovėnijos Respublikoje ir Slovakijos Respublikoje. Pagal sprendimą pasienio kontrolė prie bendrų vidaus sausumos ir jūros sienų buvo panaikinta 2007 metų gruodžio 21 d., bet prie oro sienų - 2008 metų kovo 30 d. II. KELIAVIMAS PO ŠENGENO ERDVĘ Keliavimas po Šengeno erdvę su bendrą arba Šengeno vizą Užsienietis, turintis galiojančią vienodą arba Šengeno vizą, neviršijant vizos galiojimo sąlygų – vizos galiojimo laikotarpį, leistinų įvažiavimo skaičių ir bendrą buvimo periodą Šengeno erdvėje, taip pat laikantis deklaruoto įvažiavimo tikslo, kurį asmuo nurodė gaunant vizą, turi teisę keliauti po visą Šengeno sutarties valstybių narių teritoriją. Keliavimas po Šengeno erdvę su leidimu gyventi Užsienietis, turintis galiojantį Šengeno sutarties valstybių narių, taip pat Latvijos išduotą leidimą gyventi, turi teisę laisvai keliauti visoje Šengeno erdvėje ne ilgiau nei tris mėnesius, jeigu jis atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio nustatytus reikalavimus ir jeigu tos Šengeno šalies leidimas gyventi yra įtrauktas į Leidimų gyventi sąrašą, kaip tai nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006 (2006-03-15) 2 straipsnio 15 d., kuri nustato Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) ir tuo atnaujintas versijas (žiūr. interneto tinklapį Prieiga prie Europos Sąjungos teisės aktų.) kaip taisyklę, reglamentuojančią asmenų judėjimą per sieną. Latvijos vizos, išduotos iki Latvijos prisijungimo prie Šengeno erdves Latvijos vizos išduotos iki Latvijos prisijungimo prie Šengeno erdvės, kurių galiojimo laikas dar nepasibaigė, yra naudojamos kaip riboto teritorinio galiojimo vizos, kurios suteikia teisę įvažiuoti ir lankytis tik Latvijos teritorijoje. Šių metų gruodžio 6 - 7 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos sprendimas dėl vidaus sienų atidarymo numato, kad galiojančios trumpalaikės vizos, kurias išdavė naujos Šengeno sutarties valstybės narės iki prisijungimo prie Šengeno erdvės, pagal ES Tarybos ir Parlamento 2006 metų birželio 14 d. Sprendimo Nr.895/2006/EB sąlygas, iki 2008 metų birželio 30 d. galima naudoti ir kaip tranzitines, važiuojant per Čekijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos teritorijas. Šengeno erdvės piliečiai gali be kliūčių kirsti vidines sienas ir keliauti po visą Šengeno teritoriją. Latvijos sieną su kitomis Šengeno sutarties valstybėmis narėmis (vidaus sienos) galima kirsti bet kokioje vietoje be asmenų kontrolės. Latvijos sieną su valstybėmis, kurios neprisijungusios prie Šengeno sutarties (išorės sienos) galima kirsti tik nustatytose sienų kontrolės vietose ir tik jų darbo valandomis. Vienoda viza – tai viza, kuri teritorijos atžvilgių galioja visų Šengeno sutarties valstybių narių teritorijoje.
Latvijos atstovybės 2007 metų gruodžio 21 d. pradėjo vienodų arba Šengeno vizų išdavimą Pagal sienų kodeksą 5 straipsnį[1] užsienietis gali gauti vienodą vizą, jeigu jis atitinka tokius reikalavimus:
Vienodų vizų kategorijos Vienoda viza gali būti tokių kategorijų: "A" kategorijos viza – oro uosto tranzitinė viza užsieniečiui, kuriam taikomas reikalavimas turėti tokią vizą[2], suteikia teisę vykti per oro uostų tarptautinę tranzitinę zoną faktiškai neatvykstant į atitinkamos šalies nacionalinę teritoriją, tarptautinio skrydžio sustojimo ar persėdimo tarp dviejų skrydžio etapų metu. Reikalavimas turėti šią vizą yra bendros teisės tranzitu vykti be vizos per pirmiau minėtą tarptautinę tranzitinę zoną išimtis. "B" kategorijos viza – tranzitinė viza, kuri užsieniečiui, keliaujančiam iš vienos trečiosios valstybės į kitą trečiąją valstybę, suteikia teisę vykti per Šengeno sutarties valstybių narių teritorijas vieną, du arba – išimtiniais atvejais – kelis kartus, jeigu kiekvieno iš jų trukmė nėra ilgesnė kaip penkios dienos. "C" kategorijos viza – trumpalaikė arba kelionių viza suteikia teisę vienam, dviems arba keliems apsilankymams, kurių trukmė per kiekvieną pusmetį nuo pirmo atvykimo dienos nėra ilgesnė kaip trys mėnesiai. Ilgalaikė viza – "D" kategorijos nacionalinė viza išduodama ilgesniems kaip trys mėnesiai apsilankymams ir suteikia teisę vykti į vizą išdavusios Šengeno valstybės narės teritoriją. Ilgalaikės vizos Šengeno sutarties valstybės narės išduoda pagal savo nacionalinės teisės aktus. Tokia viza užsieniečiui suteikia teisę vykti tranzitu per kitų susitariančiųjų šalių teritorijas, kad nuvyktų į vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu užsienietis atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio reikalavimus. Riboto teritorinio galiojimo vizos Riboto teritorinio galiojimo viza gali būti "B" (tranzitinė) arba "C" (trumpalaikė) kategorijos viza. Riboto teritorinio galiojimo viza išduodama išimtiniais atvejais, kai atstovybė negali išduoti vienodą vizą, galiojantį visoje Šengeno sutarties valstybių narių teritorijoje. Riboto teritorinio galiojimo viza išduodama, kai kokia nors iš Šengeno valstybių narių nepripažįsta užsieniečio pateikto kelionės dokumento. Tokiu atveju užsieniečiui išduodama viza, galiojanti tik tuose Šengeno sutarties valstybėse narėse, kurias pripažįsta užsieniečio pateiktą kelionės dokumentą. Užsienietis, turintis riboto teritorinio galiojimo vizą, turi teisę važiuoti tranzitu ir aplankyti tik tas Šengeno šalis, kuriose galioja jam išduota viza. Išimties atvejuose, kaip numatyta normatyvinėse teisių aktose, riboto teritorinio galiojimo viza trečiosios šalies piliečiui išduodama tik, jeigu tai atitinka valstybės interesams, tarptautinėms įsipareigojimams arba dėl humaniškų priežasčių. Atsakingos valstybės nustatymas Užsieniečiai dėl Šengeno vizos gavimo turi kreiptis į atsakingos valstybės atstovybę. "Atsakinga valstybė" yra valstybė, kurios teritorijoje yra vienintelis ir pagrindinis kelionės tikslas ir kuria yra atsakinga už sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimą. Jeigu užsienietis ketina aplankyti kelėtą valstybių ir negalima nustatyti pagrindinio kelionės tikslo šalies, tokiu atveju atsakinga valstybė yra ta, kurios teritorijoje užsienietis ketina išbūti ilgiausią. Jeigu apsilankymų trukmė vienoda, lemiamas veiksnys yra pirmasis kelionės tikslas. Jeigu aukščiau išvardyti veiksniai nepritaikomi tam, kad nustatytu atsakingą valstybę, tokiu atveju atsakinga yra valstybė, į kurią užsienietis atvyksta pirmiausią po dokumentų patikrinimo, kertant išorinę Šengeno erdvės sieną. Latvijos užsienio reikalų ministerija jau nuo 2007 metų pradžios sprendžia atstovavimo klausimus tam, kad užtikrintu vienodų arba Šengeno vizų išdavimą Latvijos vardų valstybėse, kuriose Latvija neturi savo diplomatinių bei konsulinių atstovybių. Šiuo metu Latvija yra susitarusi, kad Vokietija atstovaus Latvijai 14 vietose, Vengrija – 6 vietose, bet Prancūzija – 1 vietoje. Išsamesnė informacija apie atstovavimą yra publikuota Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos internetiniame puslapyje. Esminių pakeitimų vizų išdavimo tvarkoje nelaukiama. Pagrindiniai principai ir reikalavimai vizų išdavimui, kurios numato Europos bendrijos normatyviniai teisės aktai, jau įtraukti į Latvijos nacionalinius įstatymus, Latvijai pasiruošiant įstojimui į Europos Sąjungą ir prisijungimui prie Šengeno erdves ir Šengeno acquis taikymui. Prisijungiant prie Šengeno erdvės dar aktualesnis yra Šengeno sutarties valstybių narių konsulinių pareigūnų bendradarbiavimo klausimas, kurio tikslas be viso kito būs siekti vienodų kriterijų taikymą, nagrinėjant vienodų vizų prašymus ir apsikeitimą informacija apie vizų prašymų pareiškėjus. Minimali draudimo suma užsieniečiui, įvažiuojančiam į Šengeno erdvę, yra 30 000 eurų ir ši suma turi padengti išlaidas, kurias gali atsirasti dėl asmens medicininės repatriacijos, skubios gydytojo apžiūros ir (arba) skubios pagalbos ligoninėje. Išprašant vienodą arba Šengeno vizą, draudimas turi galioti visoje Šengeno sutarties valstybių narių teritorijoje bei galioti visą asmens buvimo laikotarpį. Priduodant dokumentus trumpalaikę vizą gauti, vizos pareiškėjas turi įrodyti, jog turi pakankamą ir galiojanti asmeninį ar grupinį kelionės draudimą. Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokestis Latvijai prisijungus prie Šengeno erdvės, įsigalioja 2006 metų birželio 1 dienos Tarybos sprendimas 2006/440/EB, pagal kurį prašymo išduoti tranzitinę arba trumpalaikę vizą nagrinėjimo mokestis trečiųjų šalių piliečiams padidinamas iki 60 EUR, jeigu Europos Bendrijos susitarimas su atitinkama šalimi nenumato kitaip. Pagal šią sutartį nuo mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atleidžiami:
Tarybos sprendimas 2006/440/EB taip pat numato, kad atskirose atvejuose galima atleisti nuo mokesčio arba sumažinti mokestį pagal nacionalinius teises aktus, jeigu tai atitinka valstybės bei visuomenės interesams arba dėl humanitarinių priežasčių. Tarpininkavimas priduodant prašymą išduoti vizą Turizmo agentūros ir toliau gali pagal savo klientų pageidavimą priduoti ambasadose prašymus išduoti vizą. Sprendimą dėl konkrečių turizmo agentūrų akreditavimo priima atstovybės vietose. Europos Bendrijos ir trečiųjų valstybių sutartys dėl vizų išdavimo supaprastinimo Rusijos Federacija Sutartis tarp Europos Bendrijos ir Rusijos Federacijos dėl vizų išdavimo supaprastinimo Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams Susitarimo tikslas – abipusiškumo pagrindu palengvinti vizų, leidžiančių būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, išdavimo tvarką Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos piliečiams. Pagal šią Sutartį mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą pagal bendrąją tvarką Rusijos Federacijos piliečiams yra 35 EUR, bet skubos tvarką, jeigu prašymas išduoti vizą priduotas likus trim arba mažiau dienoms iki numatytos kelionės - 70 EUR. Sutartis numato piliečių kategorijas, kurias atleidžiamos nuo mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą:
Ukraina Sutartis tarp Europos Bendrijos ir Ukrainos dėl trumpalaikių vizų išdavimo supaprastinimo Sutarties tikslas yra palengvinti vizų, leidžiančių būti ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, išdavimo tvarką Ukrainos piliečiams. Pagal šią Sutartį mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą pagal bendrąją tvarką Ukrainos piliečiams - 35 EUR, bet skubos tvarką, jeigu prašymas išduoti vizą priduotas likus trim arba mažiau dienoms iki numatytos keliones - 70 EUR. Sutartis numato piliečių kategorijas, kurias atleidžiamos nuo mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą:
Yra ruošiama Latvijos Respublikos vyriausybės ir Ukrainos vyriausybes sutartis dėl piliečių tarpusavyje kelionių, taip pat Latvijos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl reikalavimo turėti vizą panaikinimo tarnybinių pasų turėtojams. Moldova Sutartis tarp Europos Bendrijos ir Moldovos dėl trumpalaikių vizų išdavimo supaprastinimo Pagal šią Sutartį mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą Moldovos piliečiams - 35 EUR. Sutartis numato piliečių kategorijas, kurias atleidžiamos nuo mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą:
Vakarų Balkanai 2008 metų sausio 1 d. įsigalioja Sutartis tarp Europos Bendrijos ir Albanijos Respublikos dėl supaprastinto trumpalaikių vizų išdavimo, Sutartis tarp Europos Bendrijos ir Bosnijos ir Hercegovinos dėl supaprastinto trumpalaikių vizų išdavimo, Sutartis tarp Europos Bendrijos ir Serbijos Respublikos dėl supaprastinto trumpalaikių vizų išdavimo, Sutartis tarp Europos Bendrijos ir Juodkalnijos Respublikos dėl supaprastinto trumpalaikių vizų išdavimo ir Sutartis tarp Europos Bendrijos ir Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos dėl supaprastinto trumpalaikių vizų išdavimo. Sutartys numato, kad šių valstybių piliečiams mokestis už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą yra 35 EUR, taip pat yra numatytos asmenų kategorijos, kurios atleidžiamos nuo mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą. [1] EP ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 562/2006 (2006 metų kovo 15 d.), nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas). [2] Šios rūšies vizą privalo turėti Bendrosios konsulinės instrukcijos 3 priede išvardytų šalių piliečiai ir asmenys, kurie nėra tų šalių piliečiai, tačiau turi šių šalių valdžios institucijų išduotą keliones dokumentą. Šio priedo III skyriuje taip pat yra išdėstyti atvejai, kai asmenys yra atleisti nuo reikalavimo turėti tranzitinę oro uosto vizą. | |||||
|
 |
|
||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||||||||||
